Sotieji Riebalai Ir Cholesterolis: Ar Tikrai Verta Bijoti?

Daugelis iš mūsų esame skaitę ar girdėję, kad gyvulinės kilmės riebalai didina cholesterolio kiekį kraujyje, dėl to kelia riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, Šiame straipsnyje pateiksime informacijos iš kur kilo šis teiginys ir kiek jame yra tiesos.


ar kenkia holesterolis

Pirmieji cholesterolio bandymai

Jei pasižvelgytumėme po pasaulį, pamatytume, kad tradicinės visuomenės labai vertina gyvulinius riebalus. Islandioje tradiciniu maistu yra tapusi avies galva, avienos troškinys. Šveicarijos gyventojai vartoja daug sviesto, o štai indėnai daugiausia maitinasi briedžių ir elnių mėsa. Šios tautos yra stiprios ir sveikos, nors jų maiste ir gausu cholesterolio.

O štai ten kur labiau vartojama balta duona, cukrus ir augaliniai aliejai, žmonės dažniau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Pernai Lietuvoje daugiau nei pusė mirusiųjų mirties priežastis buvo kraujagyslių ir širdies ligos.* Prieš gerą šimtmetį žmonės net nemąstė vengti gyvulinės kilmės produktų. Netgi atvirkščiai, mūsų protėviai vartojo daug gyvulinės kilmės produktų, o širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo retai.

Pirmieji nekorektiški ir neetiški cholesterolio bandymai vyko 1912 metais, kuomet rusų patafiziologas Nikolai N. Anichkov žolėdžius triušius maitino cholesterolio tirpalu. Triušiai susirgo ateroskleroze, todėl buvo nuspręsta, kad cholesterolis kenkia ir žmogui. Čia dažnai pamirštama paminėti, kad triušiai iš prigimties yra žoliaėdžiai, kai tuo tarpu pirmikščiai žmonės daugiausiai maitinosi mėsa, daržovėmis ir uogomis.

Kiek vėliau buvo atlikta daug bandymų su pelėmis ir žiurkėmis. Bandymų rezultatai buvo prieštaringi, tačiau mitybos recomendacijos taip ir nebuvo atnaujintos.

1953 m. amerikiečių mokslininkas Ancel Keys paskelbė epidemiologinį tyrimą, kuriame palygino sočiųjų riebalų vartojimą ir širdies ligų paplitimą 7 šalyse. Jis dar kartą patvirtino rusų mokslininko teiginį, kad dėl kraujagyslių ligų kalti gyvuliniai riebalai ir cholesterolis. Tačiau jis į savo tyrimus nebuvo įtraukęs 15 valstybių, kurių rezultatai nebūtų buvę palankūs cholesterolio mitui. Verta paminėti, kad su juo bendradarbiavo cukraus korporacija, todėl jam tikrai norėjosi įrodyti, kad dėl visko kaltas tik cholesterolis.

Cukraus gamintojai padėjo sumenkinti cholesterolį ir 1967 m. sumokėdami trims Harvardo mokslininkams už pranešimą, kuriame jie riebalus kaltino dėl širdies ir kraujagyslių susirgimų. Cukrus buvo būtent tas produktas, kuris papildė nuriebintų produktų kaloringumą.

Šiuo metu prie cholesterolio teorijos prisideda farmacijos pramonė. Jie išleido milijonus dolerių kurdami vaistus nuo cholesterolio – statinus, kurie sukelia daugybę šalutinių poveikių. 2016 m. statinai buvo pripažinti kaip neefektyvūs gydant širdies ir kraujagyslių ligas, tačiau farmacija ir toliau puikiai juos parduoda, tuo tarpu sergamumas šiomis ligomis ir toliau didėja.

Neretai gydytojai teigia, kad kiaušiniai, žuvis turi daug cholesterolio, todėl jų patartina daug nevalgyti. Tačiau nepaminima, kad šiuose produktuose daug medžiagų, kurios mažina cholesterolį.


Išbandykite Paleo Mitybos Planą

Paleo mitybos planą sudaro:
– 1 savaitės mitybos planas, kuris susideda iš:
Sutrumpinto plano
Pilno mitybos plano su receptais.

Ko tikėtis laikantis Paleo mitybos?

  • Svorio kritimas
  • Švelnesnė ir lygesnė oda
  • Geresnis virškinimas
  • Sveikesni dantys
  • Hormonų balansas
  • Sumažėjęs organizmo uždegimas
  • Daugiau energijos ir geresnė savijauta


Kas yra cholesterolis?

Dabar jau žinoma, kad 80 proc cholesterolio išskiria mūsų organizmas. Neretai, pasitaiko, kad žmonių, kurie visiškai nevartoja gyvūlinio maisto kraujyje cholesterolio kiekis būna aukštas. Taip pat pastebėta, kad infarktai ir insultai nutinka žmonėms, kurie turi ir aukštą ir žemą cholesterolio kiekį kraujyje.

Cholesterolis yra dviejų formų :

  • „Gerasis cholesterolis” – didelio tankio lipoproteidai (DTL),
  • ir „blogasis cholesterolis” – mažo tankio lipoproteidai (MTL).

MTL iš kepenų perduoda cholesterolį į audinius, o DTL perteklinį cholesterolį „atgabena” atgal į kepenis. Dabartiniai tyrimai dažnai rodo ar DTL padidėjęs, tačiau svarbiau žinoti DTL ir MTL santykį.

Cholesterolis tai tarsi statybinė medžiaga mūsų organizme. Jis atstato mūsų organizme pažeistas ląsteles, padeda gamintis tulžies rūgščiai, steroidiniams hormonams, vitamino D sintezei, ir kt.

Šiais laikais mūsų gyvenimas pasikeitęs. Patiriame daug streso, vartojame hidrogenizuotų riebalų, cukraus, turime kitų žalingų įpročių. Neretai dėl to pažeidžiamos ląstelės, todėl organizmas priverstas daugiau išskirti cholesterolio, kad atstatytų tas ląsteles.

Žymus kardiochirurgas Dr. Dwight Lundell teigia, kad pagrindinės priežastys sukeliančios širdies ir kraujagyslių ligas yra:

  • Polinesočiosios riebalų rūgštys – Omega 6, didinančios oganizmo uždegimą ir kraujo krešėjimą.
  • Cukraus fruktozės perteklius, sukeliantis kraujagyslių sienelių baltymų glikaciją.
  • Greitieji angliavandeniai

Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad cholesterolis yra tik kraujagyslių būklės indikatorius, kuris prie sveikų kraujagyslių įprastai neprilimpa.*


O kaip dėl mėsos?

Tie, kurie pabrėžia mėsos žalą yra iš dalies teisūs. Pramoniniu būdu augintoje mėsoje gausu antibiotikų, pesticidų, hormonų. Gyvūnai kenksmingas medžiagas gaunamas iš maisto kaupia audiniuose. Perdirbtuose mėsos gaminiuose, tokiuose kaip rūkyti kumpiai, dešros yra dar daugiau kenksmingų medžiagų, kurie naudojami gamyboje. Tuo tarpu virtoje mėsoje nerandama jokių kenksmingų medžiagų. Kaip teigia paleo mitybos specialistai, geriausia mėsa yra laimingų gyvūnų mėsa, juk mūsų protėviai valgydami tokią mėsą nesirgo širdies, kraujagyslių ligomis. Todėl rinkitės tą mėsą, kuri užauginta laukuose, ekologiniuose ūkiuose. Daugiau apie paleo mitybą ir mėsą rasite čia.

Visgi cholesterolis nėra priešas, o viena reikalingiausių medžiagų mūsų organizmui. Vartojant per daug riebalų jo perteklius tampa kenksmingas, bet ne jame esantis cholesterolis. Kaip ir su visu likusiu maistu. Maisto persivalgymas kenkia. Jei nedirbate sunkaus fizinio darbo, neverta ir persivalgyti.


Nuorodos:

Mirtingumas pagal priežastis ir amžiaus grupes 2019 m. – http://hi.lt/php/dm6.php?dat_file=dem6.txt

https://www.tallahasseechinesemedicine.com/uploads/1/0/2/7/102775734/dr.dwight_lundell-_heart_disease.pdf