Kokia Tikroji Riebalų Svarba Organizmui?

Ilgą laiką buvo manoma, kad riebalai – blogis, kuris kenkia žmonių sveikatai. Iš tikrųjų, nesvarbu, ar mes esame veganai, ar mėsėdžiai, galutinis visų mūsų energijos šaltinis yra riebalų rūgštys. Kokia yra tikroji riebalų svarba mūsų organizmui?


Riebalų Svarba Organizmui

Riebalai žmonijos istorijoje

Priešistoriniai žmonės patyrė ledynmečio periodą, kurio metu pasikeitė jų mitybos racionas – jį ėmė sudaryti tik gyvūninės kilmės produktai. Būtent šis laikotarpis, kai priešistorinių žmonių mitybą sudarė gyvūninės kilmės produktai, buvo laikas, kai žmonių smegenys pradėjo didėti. Buvo rasta išmatų liekanų, kuriose buvo kaulų ir kiaušinių lukštų pėdsakų, tačiau nebuvo sėklų, kurios nesuvirškinamos ir visada randamos išmatose. Tai rodo, kad tuo metu mes tikriausiai nevalgėme jokių augalinių medžiagų.*

Kiti ekspertai mano, kad kai tik žmogus pradėjo valgyti mėsą, kuri buvo geras baltymų ir kalorijų šaltinis gyvybiškai svarbioms kūno funkcijoms atlikti, smegenims liko daugiau angliavandenių, leidžiančių joms augti.

Žmogaus smegenys susideda iš beveik 60% riebalų ir riebiųjų rūgščių, kurios yra labai svarbios smegenų veiklai. Omega 3 riebalų rūgštys yra būtinos tinkamam smegenų vystymuisi, tačiau yra labai mažai veganiškų šaltinių, kuriuose yra daug šio svarbaus komponento.* Jų yra jūros dumbliuose, linų, chia ir kanapių sėklose, o kituose veganiškuose produktuose jų yra gana mažai. Tai natūraliai rodo, kad mūsų smegenys pradėjo augti, kai mes pradėjome reguliariai valgyti mėsą, kurioje yra riebalų, o augalų pakako tik pagrindiniam išgyvenimui, bet ne daugiau.


Kas yra riebalai?

Riebalai, chemiškai žinomi kaip glicerolio (trigliceridų) ir riebalų rūgščių molekuliniai triesteriai, yra vienas iš trijų makroelementų, įskaitant angliavandenius ir baltymus. Riebalai yra gyvybiškai svarbūs organizmo procesams, tokiems kaip virškinimas, medžiagų transportavimas ir energijos gavyba. Mes negalime išgyventi be riebalų.


Kam reikalingi riebalai?

Virškinimas. Riebalai netirpsta kraujyje, todėl tulžies rūgštys, susidarančios iš cholesterolio kepenyse, paverčia riebalus biologiškai prieinamais. Kadangi riebalai yra skaidomi skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje, kepenyse, tulžies pūslėje, kasoje ir plonojoje žarnoje, jie suteikia ilgesnį sotumo jausmą nei kiti makroelementai.

Medžiagų transportavimas. Riebalai yra kiekvienos kūno ląstelės membranos dalis. Jie padeda pernešti maistines medžiagas ir metabolitus per ląstelių membranas.

Energijos šaltinis. Tarp valgių arba kai organizmas negauna gliukozės, organizmas skaido trigliceridus energijai gauti, o tai labai reikalinga smegenų funkcionavimui.

Daugiafunkciškumas. Mūsų kūnas naudoja riebalus viskam, pradedant hormonų gaminimu ir baigiant imuninės sistemos stiprinimu.

Nervų sistema. Neurono dalis – aksonas perduoda elektrinius signalus iš smegenų į visą kūną. Aksono apsauginė danga yra mielino apvalkalas, kuris susideda iš 80% lipidų – riebalų, kuriuos gauname su maistu.


Sotieji riebalai – ypač svarbus komponentas

Įpatingai didelias diskusijas susilaukia sotieji riebalai, kurie yra peikiami daugiausia dėl to, kad daugumoje sočiųjų riebalų šaltinių taip pat yra daug cholesterolio. Cholesterolis yra viena iš svarbiausių organizmo sudedamųjų dalių. Mūsų kūnas jį gamina pats ir sugeba reguliuoti jo kiekį. Jo reikia kiekvienai mūsų ląstelei. Didelis jo kiekis yra ir mūsų smegenyse.

Mokslininkų įrodyta, kad didelis suvartotų riebalų kiekis sumažina vadinamąjį blogąjį cholesterolį – MTL ir padidina gerąjį cholesterolį – DTL. Nors, tiesą sakant, MTL ir DTL nėra cholesterolis – tai lipoproteinai, todėl neretai cholesterolio funkcija ir jo veikimo būdai mūsų organizme yra neteisingai suprantami. Daugiau apie cholesterolį galite sužinoti straipsnyje Sotieji Riebalai Ir Cholesterolis: Ar Tikrai Verta Bijoti?

Žmogaus virškinimo sistema negali virškinti celiuliozės. Mes neturime tokių virškinimo pajėgumų, kurie galėtų augalines skaidulas fermentuoti iki riebalų rūgščių. Mūsų kūnas tiesiog nėra tam skirtas. Taigi, sotieji gyvūliniai riebalai turėtų būti pagrindinė mūsų mitybos raciono sudedamoji dalis.

Riebalų Svarba Organizmui

Šaltiniai:

A taste for fat may have made us human – https://www.sciencedaily.com/releases/2019/02/190205161420.htm

The Brain Needs Animal Fat – https://www.psychologytoday.com/us/blog/diagnosis-diet/201903/the-brain-needs-animal-fat

Brain ontogeny and life history in Pleistocene hominins – https://royalsocietypublishing.org/doi/10.1098/rstb.2014.0062#d3e1139

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *